Kovoti su traumatizmu keliuose – vadinasi, kovoti su eismo nelaimėmis

Hipertoninė vairuotojo liga gali paaštrėti dėl ilgalaikės ir didelės emocinės įtampos vairuojant automobilį, ypač tada, kai vairuotojas nesilaiko darbo ir poilsio režimo. Vairuotojų, kuriems neleidžiama vykti į kelionę dėl ligos, kasmet vis mažėja.

Kai kuriose autotransporto įmonėse vairuotojai prieš kelionę tikrinami ir kitokiais tyrimo metodais. Pavyzdžiui, regėjimo-motorinės reakcijos laikas arba reakcijos į judantį objektą trukmė nustatoma ir kitais metodais. Tačiau naudoti tokius tyrimo metodus vairuotojų darbingumui prieš kelionę nustatyti ne visada yra pagrista. kad būtų galima jais naudotis, prieš tai juos reikia masiškai išbandyti ir gauti statistiškai patikimus duomenis, kuriais būtų galima nustatyti vairuotojų funkcinę būklę. Ypač daug dėmesio reikia skirti greitiems metodams, kuriais galima įvertinti vairuotojų būklę per keletą minučių, o tai yra būtina tikrinant sveikatą prieš reisą.

  1. Osipovos duomenimis, geriausias reakcijos į šviesoforo signalus įvertinimo metodas yra ne greita reakcija į iš anksto žinomą signalą, o sugebėjimas greitai įvertinti signalą ir priimti teisingą sprendimą situacijoje, kai reikia pasirinkti.

Įvairaus sudėtingumo judesių reakcijos tikslumui ir greičiui tirti, taip pat kai kurioms operatyvinėms vairuotojų savybėms tirti galima naudoti prietaisą. Juo atliekami tyrimai vis didėjančiu signalų tempu ir automatiškai registruojamas reakcijos laikas, praleidimų ir klaidų skaičius.

Maskvos automobilių ir kelių institute sukurtas reakciometras, kuriuo galima matuoti vairuotojų reakcijos laiką, vairuojant automobilį. Staigiai stabdant, trys sekundometrų grupės fiksuoja reakcijos latentinį periodą, t. y. laiką nuo stabdymo signalo suvokimo momento; laiką, per kurį koja nuo akseleratoriaus pedalo perkeliama ant stabdžio pedalo (pirmasis motorinis periodas); laiką nuo stabdžio pedalo palietimo iki paspaudimo (antrasis motorinis periodas). Tokiu reakciometru galima nustatyti ir kitas vairuotojo reakcijas, kurios yra susijusios su važiuojančio automobilio valdymu.

Be sveikatos punktų ATĮ organizavimo, stambiuose transporto susivienijimuose patartina įkurti psichofiziologines laboratorijas. Pavyzdžiui, Glavmosavtotranse sukurta mokslinė tyrimo medicinos ir psichologijos eismo saugumo laboratorija, kuri tiria vairuotojų savybes, būdingas asmenims, linkusiems sukelti avarines situacijas. Laboratorijos darbuotojai, tikrindami vairuotojus prieš kelionę, dažniausiai visapusiškai juos tiria.

Laboratorijoje yra automobilis, kuriame įrengta speciali aparatūra.

Daugelyje eismo nelaimių traumuojami žmonės. Kovoti su traumatizmu keliuose – vadinasi, kovoti su eismo nelaimėmis.

Eismo nelaimių labai padaugėja rudenį, kai padidėja tamsus paros laikas ir pablogėja meteorologinės sąlygos. Daugiausia(eismo nelaimių dieną įvyksta miesto intensyviausio eismo metu nuo 16 iki 20 val. Pagal RTFSR BK, kūno sužalojimai skirstomi į sunkiausius, sunkius ir lengvus.

Sunkiausi kūno sužalojimai:

1) gyvybei pavojingi sužalojimai;

2) sužalojimai, sukėlę sveikatos sutrikimą, susijusi su pastoviu, ne mažesniu kaip trečdalio (35proc) darbingumo praradimu.

Sunkūs kūno sužalojimai:

1)                   sužalojimai, dėl kurių buvo ilgam sutrikdyta sveikata (daugiau kaip keturias savaites);

2)                   sužalojimai, sukėlę ne mažesnį kaip trečdalio (nuo 15 iki 35%) darbingumo praradimą.

Lengvi kūno sužalojimai:

  1. I) sužalojimai, dėl kurią trumpam buvo sutrikusi sveikata (nuo 7 iki 28 dienų) arba sumažėjęs darbingumas (mažiau kaip 15proc);

II sužalojimai, dėl kurių sveikata nebuvo sutrikusi arba buvo sutrikusi iki 7 dienų).