Rumunijos lengvųjų automobilių gamykla

Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos (ESPT), suburtos socialistinės šalys kooperuoja savo plėtojamas ar besikuriančias pramonės šakas. Kooperainių ir socialistinių šalių automobilių gamintojai. Pavyzdžiui, Čekoslovakija tiekia dalis, iš kurių pagal ,,Škodos” gamyklos licenciją bulgarai surenka sunkvežimius „Madara-706″, o iš Bulgarijos čekai savo ruožtu perkasi sunkvežimių užpakalinius tiltus. Kooperacija praktiškai sieja visas socialistinių šalių automobilių pramonės gamyklas.

Dabar ESPT šalys — Tarybų Sąjunga, VDR, čekoslovakija, Lenkija, Jugoslavija, Bulgarija, Kuba, Vengrija ir Rumunija — gamina įvairiausių modelių lengvuosius automobilius ir sunkvežimius, autobusus, daug komunalinės paskirties bei sportinių mašinų. Vien lengvųjų automobilių socializmo šalių gamyklose per metus pagaminama per 2 milijonus.

Tarybinės „Lados” („Žiguliai”) ir „Moskvičiai”, čekų „Škodos” ir „Tatros”, VDR „Vartburgai” ir „Trabantai”, lenkų „Polonezai”, „Sirenos”, įvairių modelių „Polski Fiat”, rumunų Dakijos”, jugoslavų Zastavos” — šiuos lengvuosius automobilius neretai pamatysime riedant daugelio šalių keliais, nes jie mielai perkami ir turi gerą vardą pasaulinėje rinkoje.

Automobilių pramonė ir kaip tai įtakojo mašinų ar automobilių supirkimus

Ne visų socializmo sandraugos šalių automobilių pramonė turi senas tradicijas, leidžiančias kurti naujus ar tobulinti turimus originalios konstrukcijos automobilius, sparčiai didinti jų gamybą. Štai garsi „Škodos” įmonė Pilzene šiemet atšventė 125 metų sukaktį, o pirmoji Rumunijos lengvųjų automobilių gamykla pastatyta tik 1968 metais. Po Antrojo pasaulinio karo sava automobilių pramonė pradėta kurti Bulgarijoje ir Jugoslavijoje. O kaip automobilių supirkimo tendencijos? Visų pirma supirkėjai pajautė, kai pramonė atsigauna, ypač automobilių gamyba, padaugėja žmomnių, norinčius parduoti savo automobilius. Taip išeina, kad automobilių supirkėjai tuom ir naudojasi.

Gerėjant Rumunijos darbo žmonių gyvenimui, didėjo ir lengvųjų automobilių paklausa, kurią, patenkinti, neturint savų automobilių gamyklų, kasmet darėsi vis sunkiau. Kita vertus, visiškai savarankiškai pradėti lengvųjų automobilių gamybą irgi nelengva. Racionaliausia išeitis nusipirkti licenziją užsienyje jau išbandytam, patikimam automobilio

Rumunai išsirinko prancūzų „Reno („Renault”) modelį „R8-Mažor”. 1968 metais baigiama statyti pirmoji didelė socialistinės Rumunijos lengvųjų automobilių gamykla UAP (fluzina autoturizme Pitesti”). Tais pačiais metais iš prancūziškų dalių surenkami ir pirmieji automobiliai „Dakija-1100″. Automobilio vardas „Dakija” simboliškas: juk Rumunijos teritorija romėnu nukariautoji Dakija, išnykusių dakų — senųjų rumunų protėvių — tėvynė.

Dakijos gamykla

Vėliau gamykla pradėjo pati gaminti svarbiausius „Dakijos” mazgus bei detales, o nuo 1970 metų išleidžia šiuolaikiškesnio modelio automobilius „Dakija-1300″, gaminamus pagal kito prancūziško modelio „Renault-12TL” licenziją. Dabar gamykla kasmet pagamina po 50-60 tūkst. lengvųjų mašinų, kurių gana daug eksportuojama socialistines šalis, taip pat Alžyrą, Iraką, Siriją, Graikiją, Suomiją.

Automobiliai „Dakija-1300″ gaminami keturių modifikacijų: sedanas, universalas, furgonas, medicininės pagalbos mašina. Be jų išleidžiamas ir naujos, modifikacijos sedanas „Dakija-1301-Lux”.

Kita rumunų mašinų gamykla Kumpulunge gamina didelio pravažumo lengvuosius automobilius. anksčiau ji išleisdavo i tarybinius visureigius GAZ-69 panašius automobilius M-461. Dabar juos pakeitė modernesni ir ištaigingesni ARO-243. Net 95 proc. šių rumuniškų visureigių eksportuojama į 50 užsienio valstybių.

Be lengvųjų automobilių Rumunija dabar taip pat gamina sunkvežimius ir autobusus. Šia visa informacija pasidalino mūsų draugai: automobilių supirkimas Šiauliuose.