Didėjant automobilių parkui, greičiui ir eismo intensyvumui – didėja ir avarijų skaičius

Didėjant automobilių parkui, greičiui ir eismo intensyvumui, visų kontinentų keliuose keičiasi santykis tarp eismo nelaimėse žuvusių ir sužalotų: daugėja- mirtinų ir sunkių traumų. Mirtingumas nuo automobilin katastrofose gautų traumų 2,8 karto didesnis negu mirtingumas dėl įvairių gamybinių traumų. ligoninę patenka 74proc žmonių, kuriuos traumavo transporto priemonės, o su sportinėmis, gatvės ir buitinėmis traumomis į ligoninę patenka tik 25proc žmonių.

Tyrimais nustatyta, kad vidutinis santykinis automobilių greitis eismo nelaimėse, kuriose buvo traumuoti žmonės, — 40 km/h; kai eismo nelaimėse nukentėjo tik automobiliai,— 26,4 km/h. Apie 70% visų eismo nelaimių įvyksta dėl frontalinių susidūrimų, apie 12proc dėl šoninių smūgių į automobilį apie 7% dėl užvažiavimų iš užpakalio.

Bandymais nustatyta, kad žmogaus keliai ir krūtinė gali išlaikyti 500 kg krūvi. Tačiau vairuotojo, saugumas priklausys nuo daugelio faktorių, iš kurių vienas yra saugi vairo kolonėlė.

Pavyzdžiui, yra sukurtos saugios vairo kolonėlės, kurios smūgio metu atsilenkia, ir vairo kolonėlės, kurios besideformuodamos sugeria smūgio energiją. Jeigu ant kliūties užvažiavęs vairuotojas atsitrenkia į vairą jėga, kuri viršija nustatytą dydį, tai didesnioji smūgio energijos dalis tenka vairo kolonėlei, kurioje deformuojasi arba suyra specialus tamprus elementas, ir dvi sumaunamo vairo veleno dalys viena kitos atžvilgiu pasislenka ašine kryptimi.

Vairuotojo sužalojimo laipsnį, jam atsitrenkus į automobilio kabinos atsikišusias dalis, rodo šie faktoriai: kūno dalis, kuriai teko smūgis; smūgio jėga, greitis, trukmė ir kryptis; paviršiaus, į kurį atsitrenkia žmogus, pobūdis ir kūno su tuo paviršiumi kontakto plotas; konstrukcijos polinkis smūgio metu deformuotis ir sužalojimo pobūdis.

Smūgio metu žmogus gali būti įvairiai traumuojamas: sužalojami minkštieji audiniai ir vidiniai organai, sulaužomi kaulai. Dažniausiai vairuotojai susižeidžia atsitrenkę pilvu, krūtine arba veidu į vairaračio kraštą, veidu į priekinį stiklą, keliais vairo kolonėlę ir viršutinę kėbulo dalį. Greta vairuotojo sėdintis keleivis sužeidžiamas taip pat, kaip ir vairuotojas, tačiau sužalojimai yra palyginti sunkesni. Eismo nelaimėje ant užpakalinės sėdynės sėdintis keleivis daugeliu atvejų sužeidžiamas lengviau negu vairuotojas ir šalia jo sėdintis keleivis.

Dažnai vairuotojas ir greta jo sėdintis keleivis eismo nelaimėse susižeidžia atsitrenkę į priekinį stiklą. Kad sumažėtų galvos traumų pavojus, buvo sukurti grūdinti ir daugiasluoksniai stiklai. Bandymais nustatyta, kad smūgio metu daugiasluoksnio stiklo likučiai lieka rėme, o jų aštrios briaunos padaro plėštines žaizdas. Grūdintas stiklas subyra smulkiomis šukėmis su ne taip aštriomis briaunomis ir visiškai išbyra iš rėmo, todėl sumažėja plėštinių žaizdų pavojus.

Dažniausiai daužtus automobilius superka supirkėjai iš Klaipėdos, kurie pasiūlys patrauklią kainą.

Kolegos kalba apie vairuotojų blaivumą.