Kovoti su traumatizmu keliuose – vadinasi, kovoti su eismo nelaimėmis

Hipertoninė vairuotojo liga gali paaštrėti dėl ilgalaikės ir didelės emocinės įtampos vairuojant automobilį, ypač tada, kai vairuotojas nesilaiko darbo ir poilsio režimo. Vairuotojų, kuriems neleidžiama vykti į kelionę dėl ligos, kasmet vis mažėja.

Kai kuriose autotransporto įmonėse vairuotojai prieš kelionę tikrinami ir kitokiais tyrimo metodais. Pavyzdžiui, regėjimo-motorinės reakcijos laikas arba reakcijos į judantį objektą trukmė nustatoma ir kitais metodais. Tačiau naudoti tokius tyrimo metodus vairuotojų darbingumui prieš kelionę nustatyti ne visada yra pagrista. kad būtų galima jais naudotis, prieš tai juos reikia masiškai išbandyti ir gauti statistiškai patikimus duomenis, kuriais būtų galima nustatyti vairuotojų funkcinę būklę. Ypač daug dėmesio reikia skirti greitiems metodams, kuriais galima įvertinti vairuotojų būklę per keletą minučių, o tai yra būtina tikrinant sveikatą prieš reisą.

  1. Osipovos duomenimis, geriausias reakcijos į šviesoforo signalus įvertinimo metodas yra ne greita reakcija į iš anksto žinomą signalą, o sugebėjimas greitai įvertinti signalą ir priimti teisingą sprendimą situacijoje, kai reikia pasirinkti.

Įvairaus sudėtingumo judesių reakcijos tikslumui ir greičiui tirti, taip pat kai kurioms operatyvinėms vairuotojų savybėms tirti galima naudoti prietaisą. Juo atliekami tyrimai vis didėjančiu signalų tempu ir automatiškai registruojamas reakcijos laikas, praleidimų ir klaidų skaičius.

Maskvos automobilių ir kelių institute sukurtas reakciometras, kuriuo galima matuoti vairuotojų reakcijos laiką, vairuojant automobilį. Staigiai stabdant, trys sekundometrų grupės fiksuoja reakcijos latentinį periodą, t. y. laiką nuo stabdymo signalo suvokimo momento; laiką, per kurį koja nuo akseleratoriaus pedalo perkeliama ant stabdžio pedalo (pirmasis motorinis periodas); laiką nuo stabdžio pedalo palietimo iki paspaudimo (antrasis motorinis periodas). Tokiu reakciometru galima nustatyti ir kitas vairuotojo reakcijas, kurios yra susijusios su važiuojančio automobilio valdymu.

Be sveikatos punktų ATĮ organizavimo, stambiuose transporto susivienijimuose patartina įkurti psichofiziologines laboratorijas. Pavyzdžiui, Glavmosavtotranse sukurta mokslinė tyrimo medicinos ir psichologijos eismo saugumo laboratorija, kuri tiria vairuotojų savybes, būdingas asmenims, linkusiems sukelti avarines situacijas. Laboratorijos darbuotojai, tikrindami vairuotojus prieš kelionę, dažniausiai visapusiškai juos tiria.

Laboratorijoje yra automobilis, kuriame įrengta speciali aparatūra.

Daugelyje eismo nelaimių traumuojami žmonės. Kovoti su traumatizmu keliuose – vadinasi, kovoti su eismo nelaimėmis.

Eismo nelaimių labai padaugėja rudenį, kai padidėja tamsus paros laikas ir pablogėja meteorologinės sąlygos. Daugiausia(eismo nelaimių dieną įvyksta miesto intensyviausio eismo metu nuo 16 iki 20 val. Pagal RTFSR BK, kūno sužalojimai skirstomi į sunkiausius, sunkius ir lengvus.

Sunkiausi kūno sužalojimai:

1) gyvybei pavojingi sužalojimai;

2) sužalojimai, sukėlę sveikatos sutrikimą, susijusi su pastoviu, ne mažesniu kaip trečdalio (35proc) darbingumo praradimu.

Sunkūs kūno sužalojimai:

1)                   sužalojimai, dėl kurių buvo ilgam sutrikdyta sveikata (daugiau kaip keturias savaites);

2)                   sužalojimai, sukėlę ne mažesnį kaip trečdalio (nuo 15 iki 35%) darbingumo praradimą.

Lengvi kūno sužalojimai:

  1. I) sužalojimai, dėl kurią trumpam buvo sutrikusi sveikata (nuo 7 iki 28 dienų) arba sumažėjęs darbingumas (mažiau kaip 15proc);

II sužalojimai, dėl kurių sveikata nebuvo sutrikusi arba buvo sutrikusi iki 7 dienų).

Rumunijos lengvųjų automobilių gamykla

Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos (ESPT), suburtos socialistinės šalys kooperuoja savo plėtojamas ar besikuriančias pramonės šakas. Kooperainių ir socialistinių šalių automobilių gamintojai. Pavyzdžiui, Čekoslovakija tiekia dalis, iš kurių pagal ,,Škodos” gamyklos licenciją bulgarai surenka sunkvežimius „Madara-706″, o iš Bulgarijos čekai savo ruožtu perkasi sunkvežimių užpakalinius tiltus. Kooperacija praktiškai sieja visas socialistinių šalių automobilių pramonės gamyklas.

Dabar ESPT šalys — Tarybų Sąjunga, VDR, čekoslovakija, Lenkija, Jugoslavija, Bulgarija, Kuba, Vengrija ir Rumunija — gamina įvairiausių modelių lengvuosius automobilius ir sunkvežimius, autobusus, daug komunalinės paskirties bei sportinių mašinų. Vien lengvųjų automobilių socializmo šalių gamyklose per metus pagaminama per 2 milijonus.

Tarybinės „Lados” („Žiguliai”) ir „Moskvičiai”, čekų „Škodos” ir „Tatros”, VDR „Vartburgai” ir „Trabantai”, lenkų „Polonezai”, „Sirenos”, įvairių modelių „Polski Fiat”, rumunų Dakijos”, jugoslavų Zastavos” — šiuos lengvuosius automobilius neretai pamatysime riedant daugelio šalių keliais, nes jie mielai perkami ir turi gerą vardą pasaulinėje rinkoje.

Automobilių pramonė ir kaip tai įtakojo mašinų ar automobilių supirkimus

Ne visų socializmo sandraugos šalių automobilių pramonė turi senas tradicijas, leidžiančias kurti naujus ar tobulinti turimus originalios konstrukcijos automobilius, sparčiai didinti jų gamybą. Štai garsi „Škodos” įmonė Pilzene šiemet atšventė 125 metų sukaktį, o pirmoji Rumunijos lengvųjų automobilių gamykla pastatyta tik 1968 metais. Po Antrojo pasaulinio karo sava automobilių pramonė pradėta kurti Bulgarijoje ir Jugoslavijoje. O kaip automobilių supirkimo tendencijos? Visų pirma supirkėjai pajautė, kai pramonė atsigauna, ypač automobilių gamyba, padaugėja žmomnių, norinčius parduoti savo automobilius. Taip išeina, kad automobilių supirkėjai tuom ir naudojasi.

Gerėjant Rumunijos darbo žmonių gyvenimui, didėjo ir lengvųjų automobilių paklausa, kurią, patenkinti, neturint savų automobilių gamyklų, kasmet darėsi vis sunkiau. Kita vertus, visiškai savarankiškai pradėti lengvųjų automobilių gamybą irgi nelengva. Racionaliausia išeitis nusipirkti licenziją užsienyje jau išbandytam, patikimam automobilio

Rumunai išsirinko prancūzų „Reno („Renault”) modelį „R8-Mažor”. 1968 metais baigiama statyti pirmoji didelė socialistinės Rumunijos lengvųjų automobilių gamykla UAP (fluzina autoturizme Pitesti”). Tais pačiais metais iš prancūziškų dalių surenkami ir pirmieji automobiliai „Dakija-1100″. Automobilio vardas „Dakija” simboliškas: juk Rumunijos teritorija romėnu nukariautoji Dakija, išnykusių dakų — senųjų rumunų protėvių — tėvynė.

Dakijos gamykla

Vėliau gamykla pradėjo pati gaminti svarbiausius „Dakijos” mazgus bei detales, o nuo 1970 metų išleidžia šiuolaikiškesnio modelio automobilius „Dakija-1300″, gaminamus pagal kito prancūziško modelio „Renault-12TL” licenziją. Dabar gamykla kasmet pagamina po 50-60 tūkst. lengvųjų mašinų, kurių gana daug eksportuojama socialistines šalis, taip pat Alžyrą, Iraką, Siriją, Graikiją, Suomiją.

Automobiliai „Dakija-1300″ gaminami keturių modifikacijų: sedanas, universalas, furgonas, medicininės pagalbos mašina. Be jų išleidžiamas ir naujos, modifikacijos sedanas „Dakija-1301-Lux”.

Kita rumunų mašinų gamykla Kumpulunge gamina didelio pravažumo lengvuosius automobilius. anksčiau ji išleisdavo i tarybinius visureigius GAZ-69 panašius automobilius M-461. Dabar juos pakeitė modernesni ir ištaigingesni ARO-243. Net 95 proc. šių rumuniškų visureigių eksportuojama į 50 užsienio valstybių.

Be lengvųjų automobilių Rumunija dabar taip pat gamina sunkvežimius ir autobusus. Šia visa informacija pasidalino mūsų draugai: automobilių supirkimas Šiauliuose.