Atsiradę automobiliai perėmė karietų kėbulų pavadinimus

Automobilio kėbulas turi apsaugoti keleivius ne tik nuo žvarbaus oro, bet ir suteikti keleiviams pakankamai patogumų kelionės metu, mažinti keleivių nuovargi, o taip pat atitikti automobilio paskirtį, estetinius ir eismo saugumo reikalavimus. Lengvųjų automobilių kėbulas būna karkasinis arba berėmis (bekarkasis). Karkasinį kėbulą paprastai turi dideli lengvieji automobiliai. Karkasą sudaro standžiai sujungti išilginiai ir skersiniai strypai. Anksčiau karkasas buvo daromas medinis su metaliniais apkaustais, dabar — iš plieno arba lengvųjų metalų stačiakampių vamzdžių ir spec. profilių. Karkasas aptraukiamas skarda, plastiku, faneros lakštais arba brezentu. Nedidelių lengvųjų automobilių kėbulas dabar dažniausiai būna berėmis. Jis surenkamas iš didelių štampuotų plieninės skardos plokščių. Matomas išorinis kėbulo paviršius gruntuojamas, glaistomas, šlifuojamas, dažomas, poliruojamas, o vidinis dengiamas garsą, šilumą, virpesius izoliuojančiomis medžiagomis.

Lengvųjų automobilių kėbulai dažniausiai vadinami arklių ekipažų ir karietų prancūziškais bei angliškais pavadinimais — fajetonas, lando, kabrioletas, sedanas, limuzinas, tonno… O jeigu pažvelgtume į Europos žemėlapį, tai rastume ir miestus „Limuzen”, „Landau”, „Sedan”… Matyt, praeityje tos vietovės garsėjo tam tikro tipo ekipažų ar karietų dirbėjais.

Atsiradę automobiliai perėmė karietų kėbulų pavadinimus. Aišku, atsirado daug ir naujų. XX a. pradžioje buvo apie 20 skirtingo tipo kėbulų.

Lengvųjų automobilių kėbulai būna uždari (kupe, limuzinas, sedanas, universalusis kėbulas) arba atviri su atidengiamu visu viršumi (kabrioletas), dalimi atidengiamo viršaus (lando), atidengiamu viršumi ir šonų dalimis (fajetonas). Panagrinėkime kelis jų tipus detaliau.

Limuzinas (pranc. limousine) — lengvojo automobilio kėbulas, kuriame priekinė sėdynė nuo likusios salono dalies atskirta stikline aklina arba nuleidžiama pertvara. Tokį kėbulą paprastai turi dideli ištaigūs lengvieji automobiliai. Vairuotojas, su keleiviais gali kalbėtis telefonu arba pro langeli stiklinėje pertvaroje.

Limuzinai gali turėti ir kitokius kėbulus: tai double-fajetonas, lando-limuzinas, kupe de ville. Pirmojo tipo kėbulas su dviem ar trimis eilėmis sėdynių, skirtomis 5-7 keleiviams, ir ketveriomis durimis turėjo sudedamą brezentinį viršų. Kai viršus uždengtas, galima buvo pakelti stiklinę pertvarą ir šoninius durų stiklus rėmuose kaip limuzine. Tada pasidarydavo ištaigingas uždaras kėbulas, padalintas pertvara dvi dalis — dvigubas (double) fajetonas.

Lando-limuzino skirtingai negu fajetono sudedamas viršus buvo tik virš užpakalinės sėdynių Automobilyje su kėbulu kupe de ville virš priekinių sėdynių iš viso nėra nei stogo, nei šoninių stiklų priekinėse duryse. Vairuotojui tenka kentėti nuo nepalankaus oro kaip senovinėse karietose. Tačiau tokių tipų kėbulai buvo gaminami labai retai.

Lando (pranc. landau) — keturvietis lengvojo automobilio kėbulas, kurio viršus ties antrąja sėdynių eile atidengiamas. Pavadinimas kilęs nuo keturviečių karietų su atidengiamu viršumi ir dviem eilėmis sėdynių. Tokio tipo karietų daugiausia buvo gaminta XVIII amžiuje Landau mieste (Vokietijoje).

Kupė (pranc. coupe) — uždaras lengvojo automobilio kėbulas su dviem durimis, eile nejudamų ir viena eile atlenkiamų sėdynių.

Pats populiariausias šiandien kėbulo tipas — sedanas. Praktiškai visi baziniai lengvųjų automobilių rnodeliai turi šiuos kėbulus. Sedanas yra uždaras ket¬verių ar dvejų durų kėbulas, skirtas 4-6 keleiviams, neturintis pertvaros tarp sėdynių.

Sedano kėbulo modifikacija — fajetonas. Fajetonas — tai lengvojo automobilio kėbulas su nuimamu viršumi — stogu, nuimamomis viršutinėmis šonų ir durų dalimis. Dabar automobiliai fajetonai retai gaminami štai dėl kokios priežasties: visi šiuolaikiniai lengvieji automobiliai turi laikančios konstrukcijos kėbulą, kurio svarbiausi elementai, suteikiantys kėbului tvirtumo ir standumo — stogas ir šoniniai statramsčiai. Jų fajetonas neturi iš viso, todėl reikia stiprinti kėbulo dugną ir gaminti mašiną daug sunkesnę.

Kabrioletas (pranc. cabriolet) — lengvojo automobilio kėbulas su atidengiamu brezentiniu viršumi. Suvyniotas kėbulo viršus susegamas diržais kėbulo užpakalyje arba paslepiamas įduboje. Automobiliai su kabrioleto tipo kėbulu nesaugūs. Jie dažniausiai naudojami iškilmėms, paradams, taip pat šiltuose kraštuose.

Kombinuotą kėbulą turi universalaus tipo auto. Vokiečiai tokį kėbulą vadina „kombi”, amerikiečiai — „station wagon”. Tai prailgintas sedano, tipo kėbulas, kurio salono gaIe yra vietos kroviniams. Vežant didesnį krovini, užpakalinę sėdynę galima atlenkti ar patraukti į priekį.

Automobilių supirkimas Kaunas

Kovoti su traumatizmu keliuose – vadinasi, kovoti su eismo nelaimėmis

Hipertoninė vairuotojo liga gali paaštrėti dėl ilgalaikės ir didelės emocinės įtampos vairuojant automobilį, ypač tada, kai vairuotojas nesilaiko darbo ir poilsio režimo. Vairuotojų, kuriems neleidžiama vykti į kelionę dėl ligos, kasmet vis mažėja.

Kai kuriose autotransporto įmonėse vairuotojai prieš kelionę tikrinami ir kitokiais tyrimo metodais. Pavyzdžiui, regėjimo-motorinės reakcijos laikas arba reakcijos į judantį objektą trukmė nustatoma ir kitais metodais. Tačiau naudoti tokius tyrimo metodus vairuotojų darbingumui prieš kelionę nustatyti ne visada yra pagrista. kad būtų galima jais naudotis, prieš tai juos reikia masiškai išbandyti ir gauti statistiškai patikimus duomenis, kuriais būtų galima nustatyti vairuotojų funkcinę būklę. Ypač daug dėmesio reikia skirti greitiems metodams, kuriais galima įvertinti vairuotojų būklę per keletą minučių, o tai yra būtina tikrinant sveikatą prieš reisą.

  1. Osipovos duomenimis, geriausias reakcijos į šviesoforo signalus įvertinimo metodas yra ne greita reakcija į iš anksto žinomą signalą, o sugebėjimas greitai įvertinti signalą ir priimti teisingą sprendimą situacijoje, kai reikia pasirinkti.

Įvairaus sudėtingumo judesių reakcijos tikslumui ir greičiui tirti, taip pat kai kurioms operatyvinėms vairuotojų savybėms tirti galima naudoti prietaisą. Juo atliekami tyrimai vis didėjančiu signalų tempu ir automatiškai registruojamas reakcijos laikas, praleidimų ir klaidų skaičius.

Maskvos automobilių ir kelių institute sukurtas reakciometras, kuriuo galima matuoti vairuotojų reakcijos laiką, vairuojant automobilį. Staigiai stabdant, trys sekundometrų grupės fiksuoja reakcijos latentinį periodą, t. y. laiką nuo stabdymo signalo suvokimo momento; laiką, per kurį koja nuo akseleratoriaus pedalo perkeliama ant stabdžio pedalo (pirmasis motorinis periodas); laiką nuo stabdžio pedalo palietimo iki paspaudimo (antrasis motorinis periodas). Tokiu reakciometru galima nustatyti ir kitas vairuotojo reakcijas, kurios yra susijusios su važiuojančio automobilio valdymu.

Be sveikatos punktų ATĮ organizavimo, stambiuose transporto susivienijimuose patartina įkurti psichofiziologines laboratorijas. Pavyzdžiui, Glavmosavtotranse sukurta mokslinė tyrimo medicinos ir psichologijos eismo saugumo laboratorija, kuri tiria vairuotojų savybes, būdingas asmenims, linkusiems sukelti avarines situacijas. Laboratorijos darbuotojai, tikrindami vairuotojus prieš kelionę, dažniausiai visapusiškai juos tiria.

Laboratorijoje yra automobilis, kuriame įrengta speciali aparatūra.

Daugelyje eismo nelaimių traumuojami žmonės. Kovoti su traumatizmu keliuose – vadinasi, kovoti su eismo nelaimėmis.

Eismo nelaimių labai padaugėja rudenį, kai padidėja tamsus paros laikas ir pablogėja meteorologinės sąlygos. Daugiausia(eismo nelaimių dieną įvyksta miesto intensyviausio eismo metu nuo 16 iki 20 val. Pagal RTFSR BK, kūno sužalojimai skirstomi į sunkiausius, sunkius ir lengvus.

Sunkiausi kūno sužalojimai:

1) gyvybei pavojingi sužalojimai;

2) sužalojimai, sukėlę sveikatos sutrikimą, susijusi su pastoviu, ne mažesniu kaip trečdalio (35proc) darbingumo praradimu.

Sunkūs kūno sužalojimai:

1)                   sužalojimai, dėl kurių buvo ilgam sutrikdyta sveikata (daugiau kaip keturias savaites);

2)                   sužalojimai, sukėlę ne mažesnį kaip trečdalio (nuo 15 iki 35%) darbingumo praradimą.

Lengvi kūno sužalojimai:

  1. I) sužalojimai, dėl kurią trumpam buvo sutrikusi sveikata (nuo 7 iki 28 dienų) arba sumažėjęs darbingumas (mažiau kaip 15proc);

II sužalojimai, dėl kurių sveikata nebuvo sutrikusi arba buvo sutrikusi iki 7 dienų).

Gamyklų statymo vajus sovietmečiu

Šalies partija ir vyriausybė 1966 metais nutarė statyti naują pajėgią ir didelę lengvųjų automobilių gamyklą, įrengtą pagal šiuolaikiškiausius gamybos technologijos reikalavimus. Būsimajai gamyklai reikėjo parinkti tinkamiausią vietą, kad būtų patogi geografinė padėtis, geras transporto magistralių tinklas, stipri energetinė ir statybinė bazė, palankus klimatas, Pasiūlyta 30 miestų ir 54 statybos aikštelės. Užbaigusios darbą elektroninės skaičiavimo mašinos pateikė galutinį atsakymą — Toljačio miestas. 1967 metų sausio mėnesį čia prasidėjo Volgos automobilių gamyklos (VAZ) statyba. Iš čia 1970-aisiais išriedėjo pirmieji „Žiguliai”…

Gamyklą statė keturiasdešimt mūsų šalies projektinių organizacijų bendradarbiaudamos su italų automobilių firma „FIAT”. Italai sudarė gamyklos techninį projektą, tarybiniai specialistai parengė statybos ir montavimo techninę dokumentaciją.

Tai buvo didelio užmojo sąjunginės reikšmės statyba, prie kurios prisidėjo visos respublikos: Alma-Ata siuntė jai elektros įrengimus, Jerevanas – siurblius, Lvovas — automobilinius krautuvus… Volgos automobilių gamyklos statybos aikštelėje triūsė pati našiausia ir pajėgiausia technika.

Tai buvo ir spartuoliška komjaunimo statyba, į kurią vien 1967 metais pirminės organizacijos at-siuntė per 5000 geriausių savo atstovų. Atrodė, kad mūsų šalyje, kur būta tiek gražių sparčios statybos pavyzdžių — Gorkio, Maskvos I. Lichačiovo gamyklos — jau nebeįmanoma nustebinti darbų tempais. Ir vis dėlto milžiniška Volgos automobilių gamykla buvo pastatyta greičiau negu bet kuri ankstesnė. Verta prisiminti, kad statybos mastai buvo seniai neregėti: paklota 6 mln. m3 monolitinio ir surenkamo gelžbetonio, sumontuota 300 tūkstančių tonų metalo konstrukcijų, atiduota eksploatuoti 215 km kelių ir 180 km geležinkelio, pastatyti 2,1 mln. kv. metrų ploto gamybiniai korpusai. Juose sumontuota 16,5 tūkstančio šiuolaikinių technologinių įrenginių.

Rekordinius šios statybos tempus, be abejo, lėmė ir naujausi statybinės industrijos laimėjimai. Mat gamykla buvo projektuojama ir statoma tuo pačiu metu. Projektavimo ir statybos darbų derinimas leido sutaupyti trejus metus. Pirmieji kubiniai metrai būsimosios gamyklos pamatų grunto buvo iškasti 1967 metų sausio mėnesį, o 1970 metų balandžio 19-ąją, V. Lenino 100¬ųjų gimimo metinių garbei buvo pagamintas pirmasis automobilis. 1971 metų kovo 24 dieną valstybinė komisija pasirašė gamyklos pirmosios eilės priėmimo aktą. Tai buvo statybininkų dovana TSKP XXIV suvažiavimui. 1972 metų sausio 10 dieną buvo priimta antroji gamyklos eilė, o gruodžio 13 dieną nuo pagrindinio konvejerio jau nurieda 500 000-ieji „Žiguliai”. Dar po metų, 1973-ųjų gruodžio 21 dieną, pagamintas milijoninis automobilis.

Šiandieninė Volgos automobilių gamykla — viena iš moderniausių pasaulio gamyklų, stambiausias kompleksas Europoje. Visų jos korpusų tūris — 24 mln. kubinių metrų, t. y. penkiskart didesnis už hidroelektrinę ir dešimt kartų už Maskvos universitetą. Bendras gamyklos plotas užima 514 hektarų, pagrindinio jos korpuso ilgis — net 2 km, plotis — 500 metrų. Grakštūs ir šviesūs gamyklos pastatai vykusiai sujungti paprastą, bet vientisą architektūrinį ansamblį.

VAZ’as turi penkis savarankiškus gamybos barus: metalurgijos, presavimo, mechaninį, surinkimo ir pagalbinį cechus. Kiekvienam iš jų priklausantys korpusai gyvena savo gyvenimą tarsi atskiros didžiulės gamyklos, kuriose dirba tūkstančiai žmonių. Visų šio ,gamyklų komplekso konvejerių bendras gis — per 150 kilometrų. Konvejeriai jungia visus gamybos barus bei cechus: taigi bet kuris gamyklos korpusas yra ir savarankiškas, ir susijęs su visais kitais.

Pasak supirkėjų šiais laikais parduoti VAZ mašiną ir sužinoti automobilių supirkimas vilnius kainos gali atsiremti į daugybę įvairių kriterijų: kėbulo kondicija, variklio galingumas ir t.t.

Draugai kalba apie “Velomobilis savotiškas dviračio ir automobilio hibridas“.

Didėjant automobilių parkui, greičiui ir eismo intensyvumui – didėja ir avarijų skaičius

Didėjant automobilių parkui, greičiui ir eismo intensyvumui, visų kontinentų keliuose keičiasi santykis tarp eismo nelaimėse žuvusių ir sužalotų: daugėja- mirtinų ir sunkių traumų. Mirtingumas nuo automobilin katastrofose gautų traumų 2,8 karto didesnis negu mirtingumas dėl įvairių gamybinių traumų. ligoninę patenka 74proc žmonių, kuriuos traumavo transporto priemonės, o su sportinėmis, gatvės ir buitinėmis traumomis į ligoninę patenka tik 25proc žmonių.

Tyrimais nustatyta, kad vidutinis santykinis automobilių greitis eismo nelaimėse, kuriose buvo traumuoti žmonės, — 40 km/h; kai eismo nelaimėse nukentėjo tik automobiliai,— 26,4 km/h. Apie 70% visų eismo nelaimių įvyksta dėl frontalinių susidūrimų, apie 12proc dėl šoninių smūgių į automobilį apie 7% dėl užvažiavimų iš užpakalio.

Bandymais nustatyta, kad žmogaus keliai ir krūtinė gali išlaikyti 500 kg krūvi. Tačiau vairuotojo, saugumas priklausys nuo daugelio faktorių, iš kurių vienas yra saugi vairo kolonėlė.

Pavyzdžiui, yra sukurtos saugios vairo kolonėlės, kurios smūgio metu atsilenkia, ir vairo kolonėlės, kurios besideformuodamos sugeria smūgio energiją. Jeigu ant kliūties užvažiavęs vairuotojas atsitrenkia į vairą jėga, kuri viršija nustatytą dydį, tai didesnioji smūgio energijos dalis tenka vairo kolonėlei, kurioje deformuojasi arba suyra specialus tamprus elementas, ir dvi sumaunamo vairo veleno dalys viena kitos atžvilgiu pasislenka ašine kryptimi.

Vairuotojo sužalojimo laipsnį, jam atsitrenkus į automobilio kabinos atsikišusias dalis, rodo šie faktoriai: kūno dalis, kuriai teko smūgis; smūgio jėga, greitis, trukmė ir kryptis; paviršiaus, į kurį atsitrenkia žmogus, pobūdis ir kūno su tuo paviršiumi kontakto plotas; konstrukcijos polinkis smūgio metu deformuotis ir sužalojimo pobūdis.

Smūgio metu žmogus gali būti įvairiai traumuojamas: sužalojami minkštieji audiniai ir vidiniai organai, sulaužomi kaulai. Dažniausiai vairuotojai susižeidžia atsitrenkę pilvu, krūtine arba veidu į vairaračio kraštą, veidu į priekinį stiklą, keliais vairo kolonėlę ir viršutinę kėbulo dalį. Greta vairuotojo sėdintis keleivis sužeidžiamas taip pat, kaip ir vairuotojas, tačiau sužalojimai yra palyginti sunkesni. Eismo nelaimėje ant užpakalinės sėdynės sėdintis keleivis daugeliu atvejų sužeidžiamas lengviau negu vairuotojas ir šalia jo sėdintis keleivis.

Dažnai vairuotojas ir greta jo sėdintis keleivis eismo nelaimėse susižeidžia atsitrenkę į priekinį stiklą. Kad sumažėtų galvos traumų pavojus, buvo sukurti grūdinti ir daugiasluoksniai stiklai. Bandymais nustatyta, kad smūgio metu daugiasluoksnio stiklo likučiai lieka rėme, o jų aštrios briaunos padaro plėštines žaizdas. Grūdintas stiklas subyra smulkiomis šukėmis su ne taip aštriomis briaunomis ir visiškai išbyra iš rėmo, todėl sumažėja plėštinių žaizdų pavojus.

Dažniausiai daužtus automobilius superka supirkėjai iš Klaipėdos, kurie pasiūlys patrauklią kainą.

Kolegos kalba apie vairuotojų blaivumą.

Auto variklių remontas – Vilniuje gausu automobilių servisų

Lietuvos sotinėje – Vilniuje gausu automobilių servisų, kur galima atlikti variklio remontą. Variklių remontas Vilniuje gali kainuoti ir labai nedaug, ir gana brangiai. Taigi, vertėtų niekada nepamiršti, jog tiek dyzelinių tiek benzininių variklių remontas būtinai reikalingas tam, kad automobilis tarnautų taip ilgai, kaip iš jo yra tikimasi. Variklių remonto kainos priklauso nuo gedimo rūšies, autoserviso vietos. Kainos, taip pat, labai skiriasi pagal markes. Dyzelinių variklių remontas, lyginant su benzininiais, kartais būna kiek brangesnis. Taip yra dėl to, nes remontuojant reikia išsiimti ir išardyti visą variklį, norint pakeisti net ir kokią nedidelę detalę. Variklių remontas yra viena svarbiausių automobilių servisų paslaugų, todėl jai skiriama itin daug dėmesio. Jei jaučiate, kad su Jūsų automobilio varikliu kažkas negerai – susisiekite ir apsilankykite automobilių servise su savo transporto priemone – ten apžiūrės jūsų automobilį, pakonsultuos ir gedimo atveju sutvarkys automobilį.

Kalbant apie benzininių ir dyzelinių variklių skirtumus ir reikšmę renkantis automobilį, svarbu atkreipti dėmesį į nuvažiuojamą atstumą su automobiliu per metus. Yra sakoma, kad jeigu per metus nuvažiuojate daugiau nei 20 – 30 tūkstančių kilometrų, tuomet vertėtų pamąstyti apie automobilį su dyzeliniu varikliu. Jeigu nuvažiuojate mažiau, tuomet patariama džiaugtis savo benzininiu varikliu ir nesukti galvos. Tačiau vertėtų pabrėžti, jog variklių remontas turėtų būti atliekamas tik profesionalių mechanikų, kurie turi sukaupę reikiamas žinias šioje srityje. Siūloma kreiptis į kvalifikuotus specialistus ir autoservisą, kuris yra užsitarnavęs gerą vardą dėl kokybiškų paslaugų. Nes būtent variklių remontas yra daug darbo ir specifinių žinių reikalaujanti procedūra, kurios metu yra būtina viską atlikti kruopščiai ir atsakingai. Visa automobilio diagnostika bei jo detalių remontas yra profesionalių automechanikų darbas, nes savarankiškai pačiam vairuotojui, neturinčiam teorinių ir praktinių žinių, nepavyktų pašalinti gedimo. Kalbant apie variklio gedimo „simptomus“, reikėtų atkreipti dėmesį, jog tepalų papildymas nedideliais kiekiais sunkumų nesukelia, tačiau, jei Jūs nuolat tarp keitimų pripildote tepalų po litrą ir daugiau, tai įrodo, kad problema yra būtent variklyje.

Kaune situacija panaši, tačiau tuoo pačiu ir labai skirtinga. Kaune daug didesnis servisų pasirinkimas, mažesnės kainos ir didesnė konkurencija. Nelabai aišku kuo visa tai paaiškinti? Atsakymas labai trumpas, greitas, aiškus ir paprastas – automobilių turgus. Tai Kaune parduodama daugiausia automobilių visoje Europoje. Žinoma, jei kalbame apie naudotus, o ne naujus automobilius. Tai Kauno gyventojai dažniausiai dirba „Perekūpais“, kas leidžia automobilių perpirkimą ir perpardavimą.

Automobilių supirkimas Panevėžyje lemia

O ką tai lemia? Automobilių perpardavinėjimas lemia ir didelę paklausą neaukšto lygio autoservisų paslaugų. Kitaip sakant – paslaugos tam kartui. Automobilis suremontuojamas tik tam, kad būtų sėkmingai parduodamas. O toliau jau tegu pergyvena naujasis automobilio savininkas. Ir jokie įstatymai šioje vietoje neveikia. Panevėžyje tiek remontuojant automobilį tiek perkant jam dalis galima išgirsti klausimą: sau ar pardavimui?

Kai daroma sau reiškia tvarkingai ir kokybiškai. O pardavimui – laikinai, nelabai kokybiškai, bet svarbiausia pigiai.

Šaltinis: Įdomūs faktai apie turbinas

Rumunijos lengvųjų automobilių gamykla

Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos (ESPT), suburtos socialistinės šalys kooperuoja savo plėtojamas ar besikuriančias pramonės šakas. Kooperainių ir socialistinių šalių automobilių gamintojai. Pavyzdžiui, Čekoslovakija tiekia dalis, iš kurių pagal ,,Škodos” gamyklos licenciją bulgarai surenka sunkvežimius „Madara-706″, o iš Bulgarijos čekai savo ruožtu perkasi sunkvežimių užpakalinius tiltus. Kooperacija praktiškai sieja visas socialistinių šalių automobilių pramonės gamyklas.

Dabar ESPT šalys — Tarybų Sąjunga, VDR, čekoslovakija, Lenkija, Jugoslavija, Bulgarija, Kuba, Vengrija ir Rumunija — gamina įvairiausių modelių lengvuosius automobilius ir sunkvežimius, autobusus, daug komunalinės paskirties bei sportinių mašinų. Vien lengvųjų automobilių socializmo šalių gamyklose per metus pagaminama per 2 milijonus.

Tarybinės „Lados” („Žiguliai”) ir „Moskvičiai”, čekų „Škodos” ir „Tatros”, VDR „Vartburgai” ir „Trabantai”, lenkų „Polonezai”, „Sirenos”, įvairių modelių „Polski Fiat”, rumunų Dakijos”, jugoslavų Zastavos” — šiuos lengvuosius automobilius neretai pamatysime riedant daugelio šalių keliais, nes jie mielai perkami ir turi gerą vardą pasaulinėje rinkoje.

Automobilių pramonė ir kaip tai įtakojo mašinų ar automobilių supirkimus

Ne visų socializmo sandraugos šalių automobilių pramonė turi senas tradicijas, leidžiančias kurti naujus ar tobulinti turimus originalios konstrukcijos automobilius, sparčiai didinti jų gamybą. Štai garsi „Škodos” įmonė Pilzene šiemet atšventė 125 metų sukaktį, o pirmoji Rumunijos lengvųjų automobilių gamykla pastatyta tik 1968 metais. Po Antrojo pasaulinio karo sava automobilių pramonė pradėta kurti Bulgarijoje ir Jugoslavijoje. O kaip automobilių supirkimo tendencijos? Visų pirma supirkėjai pajautė, kai pramonė atsigauna, ypač automobilių gamyba, padaugėja žmomnių, norinčius parduoti savo automobilius. Taip išeina, kad automobilių supirkėjai tuom ir naudojasi.

Gerėjant Rumunijos darbo žmonių gyvenimui, didėjo ir lengvųjų automobilių paklausa, kurią, patenkinti, neturint savų automobilių gamyklų, kasmet darėsi vis sunkiau. Kita vertus, visiškai savarankiškai pradėti lengvųjų automobilių gamybą irgi nelengva. Racionaliausia išeitis nusipirkti licenziją užsienyje jau išbandytam, patikimam automobilio

Rumunai išsirinko prancūzų „Reno („Renault”) modelį „R8-Mažor”. 1968 metais baigiama statyti pirmoji didelė socialistinės Rumunijos lengvųjų automobilių gamykla UAP (fluzina autoturizme Pitesti”). Tais pačiais metais iš prancūziškų dalių surenkami ir pirmieji automobiliai „Dakija-1100″. Automobilio vardas „Dakija” simboliškas: juk Rumunijos teritorija romėnu nukariautoji Dakija, išnykusių dakų — senųjų rumunų protėvių — tėvynė.

Dakijos gamykla

Vėliau gamykla pradėjo pati gaminti svarbiausius „Dakijos” mazgus bei detales, o nuo 1970 metų išleidžia šiuolaikiškesnio modelio automobilius „Dakija-1300″, gaminamus pagal kito prancūziško modelio „Renault-12TL” licenziją. Dabar gamykla kasmet pagamina po 50-60 tūkst. lengvųjų mašinų, kurių gana daug eksportuojama socialistines šalis, taip pat Alžyrą, Iraką, Siriją, Graikiją, Suomiją.

Automobiliai „Dakija-1300″ gaminami keturių modifikacijų: sedanas, universalas, furgonas, medicininės pagalbos mašina. Be jų išleidžiamas ir naujos, modifikacijos sedanas „Dakija-1301-Lux”.

Kita rumunų mašinų gamykla Kumpulunge gamina didelio pravažumo lengvuosius automobilius. anksčiau ji išleisdavo i tarybinius visureigius GAZ-69 panašius automobilius M-461. Dabar juos pakeitė modernesni ir ištaigingesni ARO-243. Net 95 proc. šių rumuniškų visureigių eksportuojama į 50 užsienio valstybių.

Be lengvųjų automobilių Rumunija dabar taip pat gamina sunkvežimius ir autobusus. Šia visa informacija pasidalino mūsų draugai: automobilių supirkimas Šiauliuose.

Emilio Levasoro automobiliai atminimui

Pasak automobilių supirkėjų Alytuje – Emilio Levasoro atminimui žinoma beveik penki tūkstančiai automobilio markių. Vienos jų egzistavo du tris mėnesius. Kitos, veteranės, atšventė 50 ar net 75 meftj jubiliejus (pavyzdžiui, Cekoslovakijos „Tatra”). lš pirmųjų automobili4 teršliko dešimt.

Neseniai išnyko viena seniausiųjų markių — Prancūzijos „Panar—Levasor” (Panhard—Lewassor). Ši firma, skirtingai nuo tūkstančių kitų, užmirštų, tech­nikos istorijoje paliko neišdildomą pėdsaką.

Renė Panaras (R. Panhard) buvo medžio apdirbimo staklių fabrikantas. Praėjusio amžiaus devintą dešimtmeti jam pasirodė pelninga gaminti auto­mobilius. Jis pasikvietė seną mokyklos draugą, talentingą inžinierių ir dvi­ratininką lenktynininką Emilį Levasorą. Sukūręs garsias mašinų konstrukci­jas, Leva,soras žuvo vienose automobilių lenktynėse. Vėliau mirė ir Renė Panaras. Jo paveldėtojai pakeitė markę į „Panar”, išbraukę konstruktorlaus pavardę. Bet ir ši firma neilgai tegyvavo, ją prarijo „Sitroenas” („Citroen”).

Firmos jkūrėjai pasiekė nemaža techninių laimėjimų. Svarbiausias buvo vadinamasis „klasikinis” automobilio sukomponavimas.

Kituose to meto automobiliuose variklis būdavo jrengtas po sėdynėmis, tarp jų arba gale. Didėjant variklio galingumui, gabaritams ir masei, ten jį įkomponuoti darėsi vis sunkiau. Be to, reikėjo didesnio aušinimo. Diržinė pavara slysdavo ant smagračių.

Levasoras pasiūlė naują mašinos schemą: variklis ir jo aušinimo radia­torius jrengiami priekyje; variklio jėga perduodama per sankabos mechaniz­mą, pavarų dėžę ir konusinę pagrindinę pavarą skersiniam velenui, o nuo šio grandinėmis užpakaliniams ratams. Sankaba susideda iš dviejų konusi­nių diskų (ilgainiui juos pakeitė plokščiais), kuriuos galima suartinti, „suka­binti” arba atskirti keičiant pavaras ir sustojus, kad nereikėtų gesinti varik­lio. Greičių dėžėje yra velenai su krumpliaračių rinkiniu ant kiekvieno. Su­jungiant tą ar kitą porą krumpliaračių, galima keisti ratų apsisukimų skaičių ir jiems perduodamos variklio jėgos dydį.

Levasoro schema

Žodžiu, Levasoro schema skyrėsi nuo šiuolaikinio automobilio schemos tik tuo, kad ji neturėjo kardaninio veleno (apie jj kalbėsime vėliau) ir vai­ro rato (vairuotojas sukdavo išlenktą vairolazdę — vadinamąją „karvės uode­gei”— j kairę posūkiui dešinėn ir atvirkščiai). „Panar—Levasor” turėjo tris (!) sfabdžius, ir kiekvienam atskirą svirfj. Vienas stabdys stabdė dešinjjj pus­ašj, antras prispausdavo, kaip karietoje, prie raflankio trinkelę, o trečias nu­leisdavo atraminj strypą su aštriu galu („kaln4 atramą”). Jeigu jkainėje ma­šina „sustreikuodavo”, vairuotojo nuleistas strypas įsibesdavo į kelią.

Vieną 1894 met4 liepos dieną Paryžiaus pakraštyje buvo galima stebėti nejprastą vaizdą: dvi dešimtys pači4 jvairiausi4 ir keisčiausi4 form4 savaeigi4 vežim4 laukė starto. Lenktynėse galėjo dalyvauti automobiliai su bet kokiais varikliais. Lenktyniauti užsiregistravo daugiau kaip šimtas automobili4 su benzininiais, elektriniais, garo, suspausto oro arba duj4, svirtiniais, peda­liniais ir net, kaip tikino j4 konstruktoriai, „suspausto vandens” ir „žemės traukos jėgos” varikliais. Parengiam4j4 bandym4 metu daugiau kaip pusė mašin4 nepajudėjo iš vietos. Startavo tik 14 benzinini4 ir 7 garo liai.

Varikliai leido clūm4 debesis ir riedėjo pasišokinėdami. Linksmai žvan­gėjo varpeliai, kuriais buvo apkabinėtas Skoto automobilis: konstruktoriaus manymu, jie turėjo nusfelbti mašinos triukšmą ir nebaidyti arkli4, kurie „gal­vot4, kad atvažiuoja kažkas panašaus į juos pačius”…

Paskutiniame etape lenktynininkai spaudė iš automobilių visas jų galimy­bes. Stipinai lūžinėjo nuo ratų smūgių į akmenis (pneumatini4, oro pripūstų padangų, dar nebuvo), varikliai išsiklibindavo ir užgesdavo, žvangėjo ir trū­kinėjo pavarų grandinės, vairų svirtys neklausė lenktynininkų. Lenktynių rharš­rute tvyrojo kamuoliai dulkių, kurios užkimšdavo benzininių variklių ir garo­variklių degiklius.

Šia info pasidalino mūsų draugai: automobilių supirkimas Šiauliuose. Jie pabrėžia, kad ir pas juos t.y. Šiauliuose yra tu schemų, kaip automobiliu parduoti efektyviau.